Roborock robotų diagnostika: ką tikrina meistrai

Roborock robotai jau seniai tapo įprasta namų technikos dalimi Lietuvoje – juos rasi ir vienam gyvenančio studento bute, ir didelėje šeimoje su vaikais bei augintiniais. Bet kaip ir bet kuri technika, anksčiau ar vėliau šie robotukai pradeda rodyti keistus ženklus: nebevalo kampų, staiga sustoja vidury kambario arba tiesiog atsisako įsijungti. Tada dažniausiai atsiranda klausimas – ar bandyti taisyti pačiam, ar nešti pas specialistą. Nusprendėme pasidomėti, ką tiksliai daro meistrai, kai pas juos atkeliauja sugedęs Roborock, ir kodėl diagnostika kartais užtrunka ilgiau, nei žmonės tikisi.

Pirmas žingsnis – vizualinė apžiūra ir istorijos surinkimas

Prieš atsukant bet kokį varžtelį, patyręs meistras visada paklaus, kas konkrečiai vyksta. Ar robotas visai neįsijungia, ar įsijungia, bet nevažiuoja? Ar girdisi keisti garsai? Ar problema atsirado po kritimo, vandens kontakto ar tiesiog savaime? Šita informacija leidžia iš karto atmesti dešimtis galimų priežasčių ir sutaupyti laiko.

Po pokalbio prasideda apžiūra iš išorės – tikrinami korpuso pažeidimai, ratukų būklė, dulkių konteinerio sandarumas. Dažnai jau čia paaiškėja akivaizdūs dalykai: sulaužytas jutiklis po smūgio į baldą, susivėlę plaukai ratuose ar šepetėliuose, korozija ant kontaktų dėl išsiliejusio vandens valymo metu. Kai kuriais atvejais problema išsprendžiama per penkias minutes, be jokių papildomų testų.

Navigacijos jutiklių tikrinimas

Roborock modeliai naudoja LiDAR arba kitokias navigacijos sistemas, priklausomai nuo linijos – ir būtent čia slypi didžioji dalis problemų, susijusių su „kvailu” elgesiu robotų. Jei aparatas pradeda daužytis į baldus, sukasi ratu vietoj to, kad judėtų tiesiai, arba nebesukuria žemėlapio – meistras pirmiausia žiūri į lazerinio skenerio (LiDAR bokštelio) švarumą ir sukimosi mechanizmą.

Dulkės, gyvūnų plaukai ar net paprasčiausias riebalų sluoksnis ant lazerio linzės gali visiškai sutrikdyti skenavimą. Panašiai tikrinami ir apatiniai kritimo jutikliai (tie, kurie neleidžia robotui nukristi nuo laiptų) – jei jie užsiteršę arba mechaniškai pažeisti, robotas gali arba visai nejudėti (manydamas, kad visur bedugnė), arba, priešingai, nukristi nuo aukščio.

Atskirai tikrinami priekiniai buferio jutikliai, kurie fiksuoja susidūrimą su kliūtimis. Jei jie neveikia, robotas tiesiog trenkiasi į sieną vėl ir vėl, kol baterija išsikrauna arba mechanizmas sulūžta.

Baterijos ir įkrovimo sistemos analizė

Tai turbūt dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės neša robotus pas meistrus. Klasikinis scenarijus – robotas rodo, kad įsikrovė, bet po kelių minučių darbo baterija „krenta” iki nulio. Arba dar blogiau – robotas apskritai nebesikrauna, nors stovi ant stotelės.

Diagnostikos metu tikrinama keletas dalykų vienu metu:

  • Baterijos elementų įtampa ir gebėjimas laikyti krūvį – naudojant multimetrą, matuojama kiekviena celė atskirai, nes viena „nuvargusi” celė gali sugadinti visos baterijos veikimą.
  • Įkrovimo kontaktų būklė – tiek ant paties roboto, tiek ant įkrovimo stotelės. Oksidacija ar susikaupę nešvarumai dažnai sukuria prastą kontaktą, kuris atrodo kaip baterijos problema, nors realiai tai tik nešvarus metalas.
  • Įkrovimo grandinės elementai plokštėje – jei baterija fiziškai gera, bet įkrovimas vis tiek nevyksta, kaltininkas gali būti sugedęs įkrovimo valdiklis pačioje elektroninėje plokštėje.

Įdomu tai, kad daugelis vartotojų net nesusimąsto, jog baterijos gyvavimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip robotas laikomas – nuolatinis stovėjimas ant stotelės 100% įkrovus taip pat pagreitina baterijos senėjimą, panašiai kaip ir su išmaniaisiais telefonais.

Siurbimo galios ir variklio patikra

Kai klientas skundžiasi, kad robotas „nebesiurbia kaip anksčiau”, meistras pirmiausia tikrina fizines kliūtis – užsikimšusius vamzdelius, pilnus arba užsikišusius filtrus, susivėlusius plaukus ties turbinos įėjimu. Šitas variantas pasitaiko dažniausiai ir sprendžiamas be jokių elektroninių įrankių, vien tik atsuktuvu ir kantrybe.

Jei mechaninė dalis švari, o siurbimas vis tiek silpnas, tikrinamas pats siurbimo variklis. Naudojant specialią diagnostikos programinę įrangą (kai kurie modeliai leidžia prisijungti per USB ar servisinį režimą), matuojami variklio apsisukimai skirtingais galios režimais. Jei variklis nesugeba pasiekti nurodytų apsisukimų skaičiaus – tai jau aiškus ženklas, kad reikia keitimo.

Papildomai tikrinamas ir dulkių konteinerio sandarumo mechanizmas – net nedidelis oro nuotėkis dėl susidėvėjusio guminio sandariklio gali smarkiai sumažinti realų siurbimo efektyvumą, nors variklis pats savaime veikia puikiai.

Šepečiai, ratukai ir mechaninės dalys

Ši dalis diagnostikos yra labiausiai „rankinė” ir laiko reikalaujanti. Šoninis šepetėlis, pagrindinis volas, ratukų pavaros – visa tai susideda iš judančių dalių, kurios natūraliai dėvisi arba užsikemša.

Meistrai atsuka pagrindinį volą ir tikrina, ar laisvai sukasi guolyje, ar nesusivėlę plaukai neblokuoja variklio ašies. Beje, ilgus plaukus turintiems augintinių savininkams ši problema pažįstama itin gerai – kartais volas tiesiog nustoja suktis, nes apsivijęs tiek plaukų, kad variklis fiziškai nebepajėgia jo pasukti, ir tai apkrauna visą sistemą.

Ratukų pavaros tikrinamos atskirai – jei robotas juda tik viena kryptimi arba sukasi ratu, dažnai kaltas vienas nebeveikiantis arba silpnai veikiantis variklis viename iš ratų. Šis defektas nustatomas gana greitai, nes robotą pakėlus ir paleidus ratukus rankiniu būdu, iš karto matosi skirtumas tarp abiejų pusių sukimosi jėgos.

Programinė įranga ir firmware klaidos

Ne visos problemos yra fizinės. Kartais robotas atrodo visiškai sveikas mechaniškai, bet elgiasi keistai – klaidingai rodo baterijos lygį, praranda ryšį su programėle, atsisako pradėti valymą arba nuolat rodo klaidos kodus, kurių priežastis neaiški.

Tokiais atvejais meistrai tikrina firmware versiją ir jos vientisumą. Kartais atnaujinimas nutrūksta pusiaukelėje (dėl interneto sutrikimo ar staigaus išsijungimo), ir tada robotas lieka „pakibęs” tarp dviejų versijų. Sprendimas – pilnas firmware perkrovimas per servisinį režimą, kuris kartais atkuria roboto veikimą be jokių mechaninių įsikišimų.

Taip pat tikrinama, ar nesutrikusi Wi-Fi modulio veikla plokštėje – jei robotas nebesijungia prie tinklo, problema gali būti ne tiek programinė, kiek fizinis modulio gedimas, kuris reikalauja lituoti naują dalį.

Kada verta taisyti, o kada – keisti robotą

Čia jau prasideda ta dalis, kur reikia sąžiningo atsakymo, o ne tik technikos. Jei roboto vertė rinkoje yra, tarkime, 200 eurų, o remonto kaina su detalėmis siekia 150 eurų – aritmetika akivaizdi, nors emociškai kartais norisi taisyti seną, „pripratusį” prie namų roboto vietoj naujo. Meistrai dažniausiai atvirai pasako, ar remontas apsimoka, ir tai vertinga informacija, kurios negausi iš jokios instrukcijos internete.

Praktiškai verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus prieš nešant robotą į servisą:

  • Pirmiausia pabandykite paprastą perkrovimą – išjunkite robotą mygtuku (dažniausiai laikant 10 sekundžių), palaukite minutę ir įjunkite iš naujo. Nustebsite, kiek problemų taip išsisprendžia.
  • Reguliariai valykite LiDAR bokštelį ir apatinius jutiklius sausu, minkštu skudurėliu – tai užtrunka minutę, bet apsaugo nuo navigacijos problemų ateityje.
  • Kartą per savaitę patikrinkite pagrindinį volą ir šoninius šepečius dėl susivėlusių plaukų – ypač jei namuose gyvena augintiniai.
  • Nelaikykite roboto nuolat ant įkrovimo stotelės, jei jis nenaudojamas ilgą laiką – periodiškai atjunkite, kad baterija „pailsėtų”.
  • Jei robotas rodo klaidos kodą, pirmiausia pasitikrinkite gamintojo programėlėje ar oficialiame puslapyje, ką konkretus kodas reiškia – dažnai tai jau nurodo tikslią problemos vietą.

Galų gale, diagnostika – tai ne tik lūžusios dalies paieška, bet ir bandymas suprasti, kaip robotas „gyveno” prieš atsidurdamas ant meistro stalo. Namų dulkės, augintinių plaukai, drėgmė vonios kambaryje ar tiesiog laikas – visa tai palieka pėdsakus, kuriuos patyręs specialistas perskaito kaip knygą. Ir jei jau turite Roborock, kuris pradeda elgtis keistai, geriausia patarimas – nelaukite, kol smulki problema virs dideliu gedimu. Kartais užtenka penkių minučių valymo, o kartais tikrai reikia profesionalios akies, kad suprastum, ar verta investuoti į remontą, ar laikas atsisveikinti ir žiūrėtis naujo modelio.

About the Author

You may also like these